Ar pastebėjote, kiek daug pastaruoju metu mūsų gyvenime
yra magijos, burtų, nepaaiškinamų reiškinių ir pan. Ar pastebėjote, kad
mums visiems smalsu tai, kas yra nepaaiškinama, kuo tiesiog gali tikėt
arba ne? Vienas iš tokių dalykų yra runos.
Jei pirmo pasitaikiusio žmogučio šiandien paklaustume, kas yra runos,
ko gero dažnas atsakytų, jog runos tai magija, burtai. Ir tik retas kuris
dar pridėtų, jog runos tai pirmiausia senieji skandinavų rašmenys. Tačiau
tiek vieni, tiek kiti, be abejo, pripažintų, jog šie ženklai kelia susidomėjimą,
vilioja paslaptingumu, žadina smalsumą bei pagarbą. |
|
Taigi, kaip jau paminėjau, runos yra seniausi germanų, ir visų pirma
skandinavų, rašmenys. Tūkstantį metų nuo maždaug III amžiaus po Kristaus
iki XIII a. Skandinavijoje nevartota jokių kitų rašmenų. Pats žodis runa reiškia paslaptį. Legenda byloja,
kad Aukščiausiasis senovės skandinavų dievas - Odinas, pasiaukodamas persismeigė
ietimi ir 9 dienas kabėjo ant Igdrasilo medžio kęsdamas alkį ir troškulį.
Ir štai tada jam atėjo runų pažinimas. Todėl yra laikoma, kad Odinas -
magiškų runų savininkas.
Runos - tai magiški ir abėcėliniai ženklai, kuriuos senovėje iškaldavo
akmenyse, išraižydavo medžiuose. T.p runomis gražindavo įvairius būsto
daiktus, drabužius, indus, ginklus, rašydavo užkeikimus virš įėjimo į namą
ir ant laivo priekio.
Patys pirmieji ženklai, parašyti žmogaus ranka ar išskaptuoti akmenyje,
kaule, būtent turėjo magiškų savybių. Ir šie magiški ženklai per eilę metų
virto į šventus ženklus. II a viduryje prieš Kristų buvo suformuota bendroji
germanų runų eilė - Futarkas (Futhark), kurią sudarė 24 runos.
Kiekviena runa sudaryta pagal tam tikrą modelį. Visi brūkšneliai tiesūs,
kiekviena runa turi vieną vertikalų brūkšnelį, vadinamą pagrindiniu, ir
vieną ar keletą įstrižų, prisišliejusių prie pagrindinio, vadinamų pagalbiniais.
Iš tiesų geriau įsižiūrėjus pasidaro akivaizdu, kad kaip tik pagalbiniai
brūkšneliai skiria vieną runą nuo kitos. Tai, kad brūkšneliai tiesūs, o
ne apvalūs ir visai nėra horizontalių, rodo, kad iš pradžių runos turėjo
būti raižomos medyje sunku buvo rėžti prieš plauką, t.y. prieš rieves
ir taikyta parieviui. Senosios runos, lyginant su jaunosiomis, pilnesnės,
puošnesnės, jaunosiose atsisakoma bereikalingų, prasmei neturinčių įtakos
detalių. Todėl jaunosios runos dar vadinamos trumpašakėmis. Be senųjų ir
jaunųjų runų, dar galima būtų paminėti bekamienes runas. Tai yra tarsi
stenografinis jaunųjų runų variantas išmestas prasmės neperteikiantis
pagrindinis brūkšnelis ir palikti tik pagalbiniai. Be abejo, tai ekonomiškas
sprendimas, tokios runos lengvai raižomos, tačiau, deja, sunkiai skaitomos.
Laimė, šis metodas, matyt, išrastas vieno tingaus runų raižytojo, plačiau
nepaplito.
Runų magija - įvairiapusė. Pagal legendą, kiekviena runa turi šventą
kilmę ir yra šventas ženklas, turintis ribotas magiškų jėgų atsargas ir
galimybę susisiekti su aukštosiomis jėgomis. Runos, kartu su jose slypinčiomis
jėgomis ir ryšiais, sudaro magišką sistemą. Šią sistemą galima panaudoti
būrimui: ją sudarančių ženklų visuma gali aprašyti bet kokią situaciją.
Yra įvairūs būrimosi runomis metodai:
1. Iš maišelio, kuriame sudėtos runos, uždavus klausimą traukiama
viena runa, pagal kurios reikšmę sukuriamas atsakymas.
2. Traukiamos trys runos, tai vadinama norn. Pirmoji ištraukta runa
reiškia praeitį, antroji dabartį, o trečioji, be abejo, ateitį.
3. Trečiasis būdas labai panašus į norn, tačiau jis vadinamas Romos
metodu. Jam suteikta rituališkesnė prasmė: runos drožiamos iš vaisingo
medžio, tuomet sumaišomos ir išberiamos ant balto audeklo, ištraukiamos
trys atsitiktinės runos, kurios yra aiškinamos kiekviena atskirai arba
kaip visuma.
4. Iš maišelio uždavus klausimą ištraukiamos devynios runos ir beriamos
ant stalo. Svarbiausia vidurinė runa, o aplink ją esančios suteikia jai
papildomą prasmę. Manoma, jog tai patikimiausias būdas.
Runų paveikslėliai turi skirtingas reikšmes. Kiekviena runa turi nustatytą
prasmę, jos gali reikšti galią, turtą, sėkmę, moteriškumą, vyriškumą, pasyvumą,
ryšius ir t.t. Kai kurios runos apverstos keičia prasmę.
Jau nuo senų laikų žmonijai rūpėjo sužinoti ateitį. Rūpi ir dabar. Nuspėti
tai, kas nutiks kitą akimirką, dabar, galima daugybe būdų. Vienas iš jų
runos. Tikėti jomis ar ne - jau kiekvieno asmeninis reikalas, bet mano manymu, pabandyti turėtų būti įdomu? Kartais runos gali suteikti naujų minčių
ar postūmių apmąstyti savo pojūčius, elgesį, aplinką ir pan. O kadangi
tai laikas skirtas sau tai ir maloni atokvėpio valandėlė.
|
|
- Radijo reklama
